paskirybė

paskirýbė sf. (1), paskirỹbė (2) BŽ607 1. atskiras, dalinis dalykas, faktas: Tai ir bus kritika mūsų laikų, kada elementų sudėtingumas veda ne į smulkmeniškumą ir paskirybę, o į vieningumą ir visuotinumą K.Kors. 2. NdŽ pakrikimas, išsiblaškymas, išsibarstymas. 3. BŽ284 individas.